„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 metams“ sakė urbanistas ir architektas iš Belgijos Johan van Reeth.
Svečias iš Belgijos J. van Reeth rekomendavo Lietuvai, planuojančiai savo erdvinę teritoriją, visų pirma, turėti aiškią viziją, kuri sutaptų su socialinėmis vertybėmis, atsižvelgtų į visuomenės interesus bei apgalvoti rezultatus, kuriuos tikimasi, kad plano vykdymas atneš po keliasdešimties metų ir, svarbiausia, ką po savęs norime palikti ateities kartoms.
„Išskirti atskirus planavimo lygmenis yra svarbiausia, nes išsamus bendrasis planas – tiesiog neįmanomas. Belgijoje padarėme klaidą, kai stengėmės per daug aprėpti, žmonės net nustojo skaityti tuos teritorinius planus, nes dažnai teritorinis šalies planas gražiai skamba, bet įgyvendinti sunku. Ką tuomet darėme? Pradėjome diskutuoti ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu, pasidalinome problemų sprendimu su savivaldybėmis, tačiau kartu ir užtikrinome, kad visuose planavimo lygmenyse būtų laikomasi bendrų principų“, – sakė urbanistikos ekspertas iš Belgijos.
Šiandien Belgijoje didžiausios problemos, pasak specialisto, yra transporto spūstys, per kurias žmonės praranda marias laiko, mažėja saugumas, nes įvyksta daugiau avarijų, nuo to kenčia ir sveikata, nes dėl transporto kiekio Flandrijos regione oras prilygsta orui Kinijoje ir yra vienas prasčiausių Europoje. Urbanistas patarė Lietuvoje planuoti ateitį taip, kad šių problemų būtų išvengta.
„Suvaldyti erdvinę plėtrą bei stiprinti miestų ekosistemas – iššūkiai, su kuriais susiduria šiandieninė Belgija. Tai yra 50 m. senumo netinkamo miesto planavimo pasekmės, kai žmonės masiškai pradėjo keltis gyventi už miesto. Europoje Belgija pirmauja kaip šalis, kuri bene tankiausiai yra apgyvendina savo miestelius, čia gyvena 45 proc. gyventojų. Tačiau šalia didžiųjų miestų gyvenantys žmonės kasdien važiuoja kelias dešimtis kilometrų į darbą, veža vaikus į mokyklas ir darželius. Dėl oro taršos pastaruosius du mėnesius dešimtys tūkstančių protestuotojų dalyvavo demonstracijose visoje šalyje už geresnę klimato apsaugą“, – patirtimi dalijosi J. van Reeth.
Jo teigimu, Belgijoje tuščių plotų vėjo jėgainėms nebeliko, o štai Lietuvoje, pasak eksperto, puikiai galima išnaudoti tuščius plotus.
Neplėsti, o perplanuoti infrastruktūrą
Šiuo metu Belgijoje ypatingai stiprinamas automatizuoto viešojo transporto vystymas, skatinama rinktis dvirates transporto priemones, dalytis automobiliais.
„Esame tokioje situacijoje, kad Belgijoje infrastruktūros plėsti ar kurti nebeįmanoma, turime ją keisti. Miestai nuolat auga ir turi būti pasiekiami, todėl esančią infrastruktūrą derėtų panaudoti efektyviau, pavyzdžiui, planuoti, kad autobusai nestovėtų kamščiuose, važiuotų atskira juosta taip kaip dviratininkai“, – pasakoja J. van Reeth.
Visuomeniniu lygmeniu, šalis skatina miestų ir miestelių gyventojus kurti verslą, o ne vykti į darbą už keliasdešimties kilometrų. Specialistai konsultuoja savivaldybes, kad miestelių aplinkoje būtų sukurta patogi infrastruktūra ir visi patogumai.
„Juk tikrai nebūtina statyti po stadioną, baseiną, mokyklą ar koncertų salę, biblioteką kiekviename miestelyje, viena paslauga gali dalintis penki gretimi miesteliai. Miestuose prioritetą suteikiame esančių pastatų antriniam panaudojimui, kad išvengtume naujų pastatų statybos. Pavyzdžiui, pats dirbu sename alaus daryklos pastate, kuris 30 m. prastovėjo tuščias, o šiandien čia įrengti biurai kūrybiniams verslams. Taip pat skatiname, kad vietoj senų daugiabučių būtų statomi nauji“, – sako jis.
Penktasis forumas žymi jau įpusėjusį LRBP rengimo procesą. Išryškėję bendrojo teritorijos plano kontūrai jau leidžia pažvelgti į sudėtingą užduotį suplanuoti Lietuvos ateitį iš naujo ir įvertinti pasiekimus.
Pasak aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, LRBP rengimas jau įvardijamas kaip beprecedentis, naujos kokybės ir ypač įtraukaus teritorijų planavimo proceso pavyzdys. Pamatėme, kad mūsų pastangos sukviesti įvairias suinteresuotas grupes į daugybę diskusijų iš tiesų atsiperka ir veda į sutarimą tarp skirtingų sektorių ir interesų grupių ir neatsilieka nuo šiuolaikinės visuomenės poreikių ir lūkesčių. Planuojant LR teritorijos erdvę, lygiaverčiai vertinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai, integruojami ir lokalizuojami JT Darnaus vystymosi tikslai. Trečia, Vyriausybės lygmeniu sutarta dėl aiškios stiprios sąsajos tarp LRBP ir valstybės strateginio planavimo dokumentų, sąsajos su ES investicijų planavimu ir LR biudžeto formavimu. Tai užtikrins plano sprendinių įgyvendinimą“, – LRBP forumo metu sakė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.