Viešųjų paslaugų prieinamumas, stiprus regionų identitetas, mobilumas ir socialinis integralumas – šalies ateities siekiai, kuriuos valstybės ministerijos įvardija dažniausiai.
Paskutinę vasario savaitę į tarpinstitucinį komisijos posėdį susirinkę visoms ministerijoms atstovaujantys viceministrai tarėsi dėl Lietuvos teritorijos bendros vystymosi krypties 2050 metams ir teikė savo pastebėjimus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) koncepcijai formuoti.
„Akivaizdu, kad skaityti ateities niekas dar neišmoko, o po dviejų dešimtmečių žmonių mąstymas jau bus pasikeitęs, todėl, norėdami šalies viziją planuoti šiandien, turime pasistengti užčiuopti, kokie pokyčiai vyksta ne tik visuomenės procesuose, bet ir mąstymo lygmenyje. Tik turint išsamią medžiagą, galime brėžti valstybės vystymosi kryptis ir aiškiai numatyti, ką darysime, kad pasiektume ilgalaikius tikslus“, – teigė R. Brandišauskienė.
Visos tarpinstituciniame forume išsakytos ministerijų ateities vizijos bus peržiūrėtos ir integruotos į LRBP, kurį planuojama užbaigti rengti 2020 m. pabaigoje.
Ekologija per mobilumą
Aplinkos ministerijai atstovaujantis viceministras Martynas Norbutas pabrėžė gamtos išsaugojimo svarbą.
„Galvodami apie gamtą ir ekonomiką, miestų augimą, kraštovaizdžio išsaugojimą ir gerinimą, aplinkos taršą bei savo pačių sveikatą, turėtumėme suprasti, kad ne gamtą privalome pritaikyti prie savęs, o patys prie jos prisitaikyti“, – sakė jis.
Susisiekimo ministerija, kaip ir Aplinkos ministerija, deda visas pastangas, jog kistų žmonių įpročiai renkantis transportą.
„Dauguma pasaulio miestų kūrėsi pagal esamų gatvių struktūras, šiandien Lietuvoje matome situaciją, kai nebesuvaldome kamščių. Svarbu priimti tokius sprendimus, kurie padidintų gatvių pralaidumą bei visuomenės mobilumą. Susisiekimui didinti numatome „Rail Baltica“ plėtrą bei geležinkelio trasos iki Klaipėdos elektrifikavimą, o tai reiškia švaresnį ir greitesnį geležinkelį. Taip pat pabrėžiame, jog viena iš mūsų pagrindinių ambicijų pakelti Lietuvos aviacijos lygį“, – sakė susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.
Socialinė integracija ir kokybiškas laisvalaikis
Natūralu, kad gamta, infrastruktūra, žemės ūkis bei transportas, planuojant šalies teritoriją, yra svarbu, tačiau reikšmingas iššūkis, pasak socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų bei kultūros viceministrų, yra ir bus ateityje visuomenės socialinė integracija – viešųjų paslaugų prieinamumas bei kokybiškas užimtumas.
„Lietuvoje turime puikų Anykščių pavyzdį, kai žmonės iš didmiesčių, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą ir jame pradėjo ne tik kurti, bet ir atverti krašto paveldą, pateikti jį patrauklia forma bei sulaukė turistų antplūdžio. Šiandien Anykščiai yra traukos centras regione ir gali būti pavyzdžiu visai Lietuvai, kaip turi būti prižiūrimas ir puoselėjamas kultūros paveldas. Mūsų užduotis – įsivertinti, kiek tai gali užtikrinti valstybė ir kiek žmonių iniciatyva“, – sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius teigė, kad į Lietuvą būtina pritraukti investicijų ir kartu mažinti atskirtį tarp šalies regionų. Regionų politika, anot jo, turėtų būti susijusi su investicijomis ir turizmu.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro teigimu, nereiktų pamiršti ir skurdo mažinimo politikos klausimų, kuriuos planuojama spręsti išmokų didinimu, gyventojų užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimu, regioninių skirtumų, teikiant socialines paslaugas, mažinimu.
Korupcijos mažinimas, išlaidų panaudojimo efektyvumas ir skaidrumas valstybėje – sferos, aktualios finansų ministerijai. To, pasak finansų viceministro, siekiama per aiškų parodymą visuomenei, kokias paslaugas pati valstybė teikia už sumokamus mokesčius, o tai leidžia kiekvienam jaustis šeimininku savo valstybėje.
Apie LRBP
LR bendrasis teritorijos planas taps vienu pagrindinių šalies vystymosi dokumentų, jo suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – net iki 2050 m. Sprendiniai yra ypač svarbūs siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų. Šis valstybės lygmens pokyčių planas rengiamas siekiant ne vien numatyti visiškai naują ilgalaikę šalies viziją, bet ir sumažinti dabartinių strategijų skaičių, o jų sprendinius – integruoti į naująjį planą. Iš viso numatyti trys LRBP etapai: esamos būklės analizė, koncepcijos (bendrųjų sprendinių) formavimas, konkrečių sprendinių parengimas. Naujos kartos bendrasis planas turi būti parengtas ir patvirtintas 2020 m.
LRBP ir Nacionalinė pažangos strategija (NPP) bus naudojama formuojant valstybės biudžeto ir Europos sąjungos lėšas. Naujoji NPP ir LRBP integralumo koncepcija padės užtikrinti darnų Lietuvos teritorijos vystymąsi, tolygią fizinės infrastruktūros plėtrą ir efektyvų lėšų panaudojimą.