Aplinkos ministerijoje vykusio trečiojo forumo „Lietuva šiandien“ metu, LR teritorijos bendrojo plano pirmojo etapo rengėjų komanda pristatė esamos būklės analizės medžiagą. Buvo aptartas didžiosios dalies sektorių ir tarpsektorinis įvertinimas, po to sekė aktyvi diskusija. Joje renginio dalyviai kėlė probleminius klausimus, pabrėžė silpnąsias analizės vietas bei teikė pasiūlymus, kaip pagerinti surinktą ir apdorotą medžiagą. Visa tai apibendrinus, surinktos pagrindinės pastabos rengėjui, į kurias bus privaloma atsižvelgti pateikiant galutinę medžiagą plano rengimo organizatoriui. Atkreipiame dėmesį, kad likusių sektorių – kultūros ir kultūros paveldo, kraštovaizdžio, gamtos vertybių ir ekosistemų apsaugos dalies, – visų sektorių tarpsektorinė analizė ir įvertinimas bus pateikti ir pristatomi šių metų pabaigoje, jau antrojo projekto etapo metu.
Bendrosios pastabos esamos būklės analizės rengėjui:
- Pateiktoje medžiagoje nepakankamai įvertintas ar akcentuotas galiojantis LR teritorijos bendrasis planas, jo stiprieji aspektai. Reikėtų įvertinti potencialą tam tikras jo dalis integruoti į šiuo metu ruošiamą LR bendrąjį planą (LRBP).
- Strateginių dokumentų analizėje reikia aiškiai įvardyti, kurioje vietoje pagal esamą teisinę bazę pozicionuojamas LRBP (šiuo metu LRBP pateikiamas kaip strateginis planavimo dokumentas – tai yra tik siekiamybė, bet ne esama situacija). Skirtingų strategijų tarpusavio sąryšis nėra pakankamai pagrįstas, derėtų detaliai paaiškinti, kokiais argumentais ar naudojama metodika buvo paruošta Lietuvos strategijų integralumo matrica. Šalia šio papildymo, būtina pridėti strategijų suderinamumo laike analizę.
- Analizėje nebuvo atkreiptas dėmesys į infrastruktūrą, skirtą turizmui / rekreacijai. Į šią sritį yra investuojamos didžiulės lėšos ir generuojama finansinė nauda valstybei. Siūloma ekonominėje dalyje turizmą traktuoti kaip atskirą ekonominę dalį.
- Ar Lietuva yra jūrinė valstybė, ar valstybė prie jūros? Nėra aišku, koks Lietuvos potencialas abiem atvejais. Nėra aišku ir kokia yra jūros sektoriaus įtaka regiono / šalies ekonomikai, aplinkos užterštumui, alternatyvios energijos išgavimui. Iš esmės buvo pasigesta jūrinės dalies analizės. Siūlome integruoti šią dalį į visą pateiktą turinį.
- Rengėjai teigia, kad visuomeninis transportas regionuose yra nepopuliarus, tačiau tai netinkamas terminas nusakyti esamą situaciją. Siūlome įvardyti, kad regione visuomeninis transportas yra neprieinamas / nepasiekiamas.
- Komentaras urbanistinei daliai: miestų dispersiškumas yra pastebimas visuose miestuose, tačiau intensyviausia problema yra ties Vilniumi, Kaunu ir Klaipėda. Nesuvaldoma regionų plėtra, kol kas dar nėra nacionalinė problema, kaip teigiama tiek esamos situacijos analizėje, tiek apskritai, tačiau situaciją reikia identifikuoti ir pasiūlyti galimus išeities variantus, siūlyti paskatas darniai plėtrai.
- Iš dabartinės ekonominės dalies analizės nesimato, kur plaukia didžiausios investicijos ir ar investicijos yra tikslinės ir efektyvios. Papildyti ekonominės aplinkos sektorinę analizę ir atitinkamas tarpsektorines analizės išvadas ir aprašymus.
- TUI (Tiesioginės užsienio investicijos) rodiklis – ribotas, nepajėgiantis kokybiškai atvaizduoti investicijų teikiamą naudą. Nereikėtų akcentuoti šio rodiklio svarbos arba pabrėžti, kad vien tik šis rodiklis pateikiamas atskirai neparodo ekonominių investicijų kompleksinės reikšmės Lietuvos miestams.
- „Migracija vyksta ne dėl socialinių, bet dėl ekonominių priežasčių“ – auditorija pažymėjo, kad tokia išvada yra keista ir greičiausiai šališka. Arba papildomai argumentuoti ir įrodyti priežastinį pateiktos išvados ryšį, arba atsisakyti tokios vienašališkos išvados ir pažvelgti į susidariusią situaciją kompleksiškiau.
- Žmogiškųjų resursų retorika yra sunkiai suprantama ir per daug lengvai interpretuojama subjektyviai. Nenaudoti šios sąvokos visoje paruoštoje analizėje. Ypač išvada „Nebegaminami nauji žmogiškieji ištekliai“ – tokias radikalaus požiūrio retorikas išmesti iš visos paruoštos analizės, panaikinti galimą tokių išvadų subjektyvumą.
- Pateiktoje rodiklių sistemoje išryškinti efekto (rezultato) rodiklius (finansų ministerijos atstovų prašymas). Siūloma nustatyti rodiklių ,,lubas“ ar ,,grindis“, kurias pasiekus, rodikliui nebūtų priskiriama reikšmė ,,geriau daugiau“ ar ,,geriau mažiau“.
- Vienas pagrindinių iššūkių – efektyvi stebėsenos sistema (standartizuota rodiklių sistema). Kaip ją būtų galima tobulinti ateityje naujiems LRBP koncepcijos dalies rengėjams? Siūlome išskirti ir integruoti šias rekomendacijas į rodiklių sistemos apžvalgą.
- Koreliacinė analizė nenusako priežastinio ryšio, tik parodo, ar kintamieji yra tarpusavyje susiję ir kaip stipriai. Tad naudinga būtų daryti gilesnę analizę, leidžiančią nusakyti, ar vieni ir kiti kintamieji gali lemti analizuojamų rodiklių didėjimą arba mažėjimą. Išvadose reikėtų vengti priežastingumo nurodymo, nes tokia analizė nebuvo atlikta, arba jei atlikta, reikėtų daugiau apie tai parašyti, nes trūksta informacijos apie taikytus metodus.
Kažko trūksta? Norėtumėte sąrašą papildyti? Atsiųskite savo siūlymus forumas@bendrasisplanas.lt.