#LRBP2030
#LRBP2030
#LRBP2030
#LRBP2030
#LRBP2030
#LRBP2030
#LRBP2030
#LRBP2030
#LRBP2030
#LRBP2030
Kas yra bendrasis planas?

Naujasis LR teritorijos bendrasis planas yra erdvinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrinantis Lietuvoje galiojančių ir kuriamų strateginių planavimo dokumentų, turinčių erdvinę (teritorinę) išraišką, suderinamumą;

Naujasis LR teritorijos bendrasis planas yra sistema užtikrinanti šalies visų strategijų erdvinį integralumą.

Bendrasis teritorijos planas yra įrankis kokybiškai suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Dabartinio Bendrojo plano (BP) galiojimas baigsis 2020 metais, tad iki tol turi būti parengtas naujos kartos strateginis dokumentas, tarnausiantis įvairių sričių specialistams.

LR teritorijos bendrojo plano tikslas – vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis nustatyti šalies teritorijos erdvinio vystymo kryptis, naudojimo ir apsaugos prioritetus.

Šio projekto svarbą pažymi tai, kad dabartinė Vyriausybė jį įtraukė į Strateginių projektų portfelį, kuriame – prioritetiniai visų ministerijų darbai. Bendrasis Lietuvos planas, tikimasi, taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Sprendiniai yra ypač svarbūs ir siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų, mat šiems pasiekti kiekviena šalis turi pati numatyti tam tikras priemones.

LR teritorijos bendrojo plano rengimo proceso tikslas – išanalizuoti, įvertinti, išdiskutuoti, aptarti su suinteresuotomis grupėmis ir pasiūlyti bendrą ir integralią šalies teritorijos erdvinio, aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio vystymo viziją, suformuoti naudojimo ir apsaugos prioritetus ir kryptis, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis ir gerąja Europos Sąjungos šalių integralaus planavimo praktika.

Naujos kartos Bendrasis planas turi būti parengtas ir patvirtintas per trejus metus. Pirmasis etapas – esamos būklės analizė – turėtų būti baigta šių metų gegužę. Vėlesniais etapais bus formuojama BP koncepcija, kurią turės patvirtinti Seimas, o konkrečius sprendinius – Vyriausybė.

Naujienos
Europos kontekstas

Europos kontekste LR tankio rodikliai yra vieni mažiausių, nėra ženklių, globaliai pastebimų plėtros procesų. Lietuva atrodo santykinai saugi. Ekonomiškai aktyvių žmonių skaičius akivaizdžiai atspindi ekonomikos ciklą ir ES tendencijas, o nedarbo lygis yra iš esmės toks pat, kaip ES vidurkis. Ekonomikos produktyvumas Lietuvoje vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau ekonomika nuo 1996 m. augo du-tris kartus greičiau nei senosios ES šalys narės. Dalį atsilikimo pajamomis kompensuoja tai, kad bendras kainų lygis Lietuvoje yra apie 25% žemesnis nei ES. Lietuvoje santykinai daugiau žmonių, kurie gauna santykinai mažas pajamas ir Lietuvoje ženkliai daugiau žmonių negalėtų padengti netikėtai atsiradusių išlaidų nei ES. Nepaisant rodiklių gerėjimo, per 10 m. laikotarpį, manančių, kad pragyvenimas sunkėja ženkliai išaugo, bet panašių pokyčių galima matyti ir kitose ES šalyse. Santykinai daug žmonių dirba prastai apmokamą darbą, taičiau priešingai nei ES, jaunų žmonių dalis (iki 30m.) tokiose darbo vietose yra mažesnė. Pagal tikėtiną gyvenimo trukmę Lietuva yra viena iš labiau atsiliekančių šalių ES, ir nuo ES vidurkio atsilieka ženkliai.

Lietuvos konstekstas

Migracijos rodikliai Lietuvoje yra neigiami – gyventojų mažėja. Savivaldybėsi, kurios patyrė ženklius emigracijos mastus nuo 1996 m. yra tos pačios, kuriose gyventojų labiausiai mažėja ir 2016 m. Problematiškiausi yra tie regionai, kuriuose nedarbo lygis yra aukštas ir mažėja lėtai. Tiek pagal nedarbo lygį, tiek pagal ilgalaikių bedarbių dalį nuo visų bedarbių išsiskiria Utenos regionas ir jos savivaldybės. Žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA mažiausiai yra Vakarų Lietuvoje, kur susiformuoja probleminis arealas apimantis kelias apskritis (galima reziumuoti, kad egzistuoja tam tikras „Pasienio efektas“). Tuo tarpu Vilniaus regione situacija geriausia. Visose savivaldybėse daugiausiai darbuotojų dirba pramonėje ir prekyboje. Materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui 2004-2016 m. augo visoje Lietuvoje, tačiau prieš-krizinio 2007 m. lygio beveik visose savivaldybėse dar nepasiekė. Pagrindinis ŠESD šaltinis Lietuvoje išlieka energetikos sektorius. Nors Lietuva pagal aplinkos oro kokybę yra viena švariausių Europoje, tačiau aplinkos oro būklė ir jos pokyčiai rodo, kad yra nacionaliniu, savivaldybių ir vietos lygmenimis spręstinų aktualių problemų.

Strateginių planavimo dokumentų sistema.

Lietuvoje šiuo metu galioja apie 200 įvairios trukmės strateginio planavimo dokumentų. Aktualiausi iš jų yra 98: 28 ilgos trukmės, 51 vidutinės trukmės ir 19 trumpos trukmės. Svarbiausi dokumentai yra Nacionalinė pažangos strategija 2030 (ilgos trukmės dokumentas) ir Lietuvos pažangos programa 2030 (vidutinės trukmės dokumentas), kurie parengti siekiant įgyvendinti Jungtinių tautų darbotvarkės 2030 nuostatas, integruotos darnios plėtros idėją. 2015 m parengtas ir patvirtintas Kraštovaizdžio specialusis planas, kuris detaliai aptaria kraštovaizdžio temą ir įtvirtina jo įvairovės apsaugos ilgalaikę strategiją. Bendroje strateginių dokumentų sistemoje LR bendrajam planui svarbūs dar du strateginio planavimo dokumentai – Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija ir „Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga“, formuojanti regioninės politikos gaires. Siekiant sumažinti strateginio planavimo dokumentų skaičių ir padidinti jų nuostatų aktualumą, tikslinga Darnaus vystymosi strategijos ir Ilgalaikės raidos strategijos aktualias nuostatas integruoti į rengiamo bendrojo plano koncepciją.

Prisijunkite!
Kontaktai
A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius
Rekvizitai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Kodas 188602370
A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius