Probleminiai arealai

Išvados
<p>Lazdijų raj., Ignalinos raj., Rokiškio raj., Skuodo raj., Pagėgių sav., Jurbarko raj. atrodė prasčiausiai (jose buvo prasčiausia socialinių rodiklių visuma: migracija, bedarbių dalis, ilgalaikių bedarbių dalis, gyventojų dalis gaunanti šildymo kompensacijas, žmonių dalis uždirbanti daugiau nei MMA, mokyklos patalpų plotas tenkantis vienam mokiniui, ligoninių lovų skaičius 10 000 gyv.). Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad socialiniai rodikliai turi koreliaciją su ekonominiais rodikliais. Ten kur daugiau TUI, materialinių investicijų, sukuriama daugiau pridėtinės vertės – geresni socialiniai rodikliai. Todėl natūralu, kad šios probleminės savivaldybės dažniausiai yra probleminės ir ekonomikos srityje.</p>
<p>Savivaldybėse, kuriose buvo didesnė registruotų bedarbių dalis, taip pat įprastai būdavo didesnė ir ilgalaikių bedarbių dalis. 2016 m. geriausiai šiame kontekste atrodė penki didieji miestai ir jų žiedinės savivaldybės, o prasčiausiai – Šiaurės rytų, Pietvakarių Lietuvos regionai.</p>
<p>Infrastruktūros intensyvumo rodiklis matuoja, kiek infrastruktūros tenka vienam gyventojui. Ryšio tarp lovų skaičiaus gyventojui ir ploto mokiniui nėra. Tai rodo, kad kiekviena savivaldybė yra linkusi taikyti skirtingą sveikatos apsaugos ir švietimo politiką. Pavyzdys – Neringos, Kazlų Rūdos sav. plotas mokiniui didelis, lovų skaičius – mažas, Rokiškio – lovų skaičius didelis, plotas mokiniui – mažas. Išsiskiria tik didieji miestai, apskričių centrai, kur tiek lovų skaičius tenkantis vienam gyventojui, tiek plotas mokiniui yra linkę būti mažesniais, bet tai galima paaiškinti tuo, kad tai labiau urbanizuotos vietovės, o agrarinėse vietovėse ne visos savivaldybių administracijos susitvarko su gyventojų skaičiaus mažėjimu, kuris lemia augantį švietimo ir sveikatos apsaugos infrastruktūros santykį su gyventojais.</p>
<p>Migracijos rodikliai ir atvirkščiai – kur buvo mažiau bedarbių, buvo geresni migracijos rodikliai. Tai rodo, kad gyventojai yra linkę išvykti iš savivaldybių, kuriose nėra darbo ir linkę keliauti gyventi į tas, kuriose yra.</p>
<p>Pažvelgus į socialinių rodiklių įvertinimą, 6 prasčiausiose savivaldybėse buvo aukštesni nedarbo ir prastesni migracijos rodikliai. Tačiau geri socialiniai rodikliai negarantuoja gerų nedarbo ir migracijos rodiklių. Pvz. – Utenos, Molėtų rajonų savivaldybės, nors ir įvertintos kaip „stiprios vidutiniokės“, turėjo pakankamai prastus nedarbo ir migracijos rodiklius.</p>
<p>Lietuvoje skurdo rodikliai yra atvirkščiai proporcingi disponuojamomis piniginėmis pajamomis vienam namų ūkiui. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskritys, turinčios geriausius piniginių pajamų rodiklius turėjo mažiausius skurdo rodiklius. Tuo tarpu Utenos ir Marijampolės apskritys turėjo prasčiausius piniginių pajamų ir skurdo rodiklius. Deja šių rodiklių statistika yra renkama tik apskričių lygiu. Norint geriau identifikuoti ir kovoti su šiomis problemomis rekomenduotina pradėti rinkti šiuos duomenis savivaldybių lygiu ir identifikuoti problemines savivaldybes.</p>
<p>Žvelgiant per ekonominių rodiklių prizmę susidarė 3 savivaldybių grupės:<br />
1. Šiaurės rytų – Rytų Lietuvos regionas (Joniškio raj., Pakruojo raj., Pasvalio raj., Biržų raj., Kupiškio raj., Rokiškio raj., Anykščių raj., Molėtų raj., Širvintų raj., Zarasų raj., Ignalinos raj.) besidriekiantis nuo pasienio su Latvija iki Vilniaus raj. kaimynystės: Širvintų ir Molėtų raj. Šiame regione yra dvi „salos“, turinčios teigiamus rodiklius – tai Visagino m. ir Utenos raj. Šiame regione, lyginant visos Lietuvos mastu, yra vieni prasčiausių ekonominių rodiklių.<br />
2. Pietų Lietuvoje (Alytaus raj., Varėnos raj., Lazdijų raj.) taip pat užfiksuoti prasti ekonominiai rodikliai. Šių regionų „salos“ – tai Druskininkų sav. ir Alytaus m. turintys geresnius rodiklius, tačiau nesugebantys reikšmingai teigiamai įtakoti probleminių savivaldybių.<br />
3. 3 atskiros savivaldybės (Vilkaviškio raj., Šilutės raj., Kelmės raj.).</p>
<p>Savivaldybės, kuriose yra mažiau pensinio amžiaus gyv. ir didesnė užimtų gyv. dalis – paprastai yra aukštesnis investicijų lygis. Tai gali rodyti, kad tose savivaldybėse, kuriose yra mažiau pensinio amžiaus žmonių – būna daugiau užimtų gyv., būna aukštesni darbo užmokesčiai ir dėl to – didesnė perkamoji galia, o tai gali pritraukti aukštesnes investicijas.<br />
Ir atvirkščiai – investicijos didina darbo užmokestį, skatina didesnį jaunesnių gyventojų atvykimą, o tai mažina pensinio amžiaus gyv. dalį savivaldybėje. Taigi, didesnė pensinio amžiaus gyv. dalis, mažesnė užimtų gyv. dalis gali neigiamai įtakoti žmonių, valdžios ir verslo sprendimus tose savivaldybėse investuoti, nes jose yra mažesnis ekonominis potencialas.</p>
<p>Šiame žemėlapyje aiškiai atsispindi, kad geriausiai laikosi didžiųjų miestų ir jų žiedinės savivaldybės (pirmaujančios ir stiprios vidutiniokės), kurios aukštesnius TUI, tiek materialinių investicijų lygis.</p>
<p>Geri ekonominiai rodikliai fiksuoti ir atskirose savivaldybėse, pritraukusiose daugiau TUI (Akmenės raj., Kazlų Rūdos sav.). Prasčiausi ekonominiai rodikliai ten – kur mažas tiek TUI, tiek materialinių investicijų lygis.</p>
<p>Lietuvoje 25 procentai pridėtinės vertės sukuriama kasybos, karjerų eksploatavimo ir apdirbamosios gamybos sektoriuje ir 23 procentai – didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje.</p>
<p>Palyginus Lietuvą ir ES vidurkį pagal sukuriamą pridėtinę vertę, matyti, kad Lietuvoje didžiausiuose (gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos) sektoriuose yra sukuriama daugiau pridėtinės vertės nei vidutiniškai ES ir tik nedideliame kasybos sektoriuje – yra sukuriama mažiau pridėtinės vertės.</p>
<p>Kelių transportas yra pagrindinis NOx teršalų šaltinis. Transporto sektoriuje 70 % taršos sudaro sunkiasvorio transporto išmetami teršalai.<br />
Didžiausia oro tarša NOx lokalizuojasi didžiuosiuose miestuose, kur didžiausia automobilių koncentracija, bei prie pagrindinių krovinių pervežimo automobilių keliais ašių.<br />
Žemės ūkis yra ypač didelis pasklidosios taršos šaltinis, sukeliantis vandens prisodrinimą maistinėmis medžiagomis dėl trąšų nuotėkio. Paviršinio ir požeminio vandens telkiniuose taip pat dažnai aptinkama žemės ūkyje naudojamų pesticidų.<br />
Daug vandens telkinių yra hidromorfologiškai pakeisti (hidroenergetikos, žemės ūkio, urbanizuotų teritorijų plėtros ir kt.) ir daro poveikį ten esančioms buveinėms.</p>
<p>Dėl didelio pasklidosios žemės ūkio taršos poveikio geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 20 % Nemuno UBR, net 71 % Lielupės UBR (nitratų azoto ir bendrojo azoto koncentracija geros ekologinės būklės kriterijus dažnai viršija 2,5 karto), 12 % Ventos UBR esančių paviršinių vandens telkinių.<br />
Dauguvos UBR nėra rizikos paviršinių vandens telkinių, išskirtų dėl žemės ūkio taršos. Pasklidoji tarša Nemuno UBR – svarbiausias veiksnys, lemiantis prastesnę už gerą tarpinių ir priekrantės vandens telkinių būklę.</p>
<p>Lietuva yra intensyviai požeminio vandens išteklius gėrimo ir buities tikslams naudojanti šalis, todėl labai svarbu, kad žemės gelmės ir kiti gamtiniai ištekliai (vanduo, kraštovaizdis, biologinė įvairovė) būtų apsaugotos nuo taršos.<br />
Iki 2016 metų šalyje inventorizuotos 12 314 potencialiai užterštos teritorijos, preliminariais vertinimais, užimančios 2,5 tūkst. ha., tačiau tik atlikus ekogeologinius tyrimus galima nustatyti, kiek iš jų yra tikrai užteršta ir gali būti vadinami ne potencialiais taršos židiniais, o tiesiog taršos židiniais.<br />
Žemės gelmių tarša atsiranda tiek dėl vykdytos, tiek dėl vykdomos pramoninės, komercinės ar intensyvios žemės ūkio veiklos ir šioje veikloje naudojamų vairių chemikalų ir toksinių medžiagų. Paveldėtoji tarša, t.y. apleisti ir veiklos nebevykdantys potencialūs taršos židiniai priskiriami pavojingiausių taršos židinių kategorijai ir sudaro net 42 % visų PTŽ, o iš jų apie 43% nustatytas ypač didelis ir didelis pavojingumas.</p>
<p>Lietuvos miškingumas (33,5 %) yra artimas Europos vidurkiui (32,8 %), tačiau šalies teritorijoje miškai išsidėstę labai netolygiai – svyruoja nuo 22 % Marijampolės apskrityje iki 49 % Alytaus apskrityje. Mažiausiai jų Suvalkijos, Šiaurės Lietuvos savivaldybėse. Sovietmečio melioracija, stambėjantys ūkiai pakeitė šalies agrarinį kraštovaizdį, ypač vietovėse, kur žemė naudojama intensyviai, susiformavo „agrarinės dykros“. Šiose teritorijose ne tik trūksta daugiametės augmenijos, tačiau dėl intensyvaus tręšimo didėja pasklidoji tarša. Net ~ 60 % šiose teritorijose esančių upių, ežerų ir tvenkinių fiksuojama bloga būklė. Tokios teritorijos aplinkosauginiu požiūriu nestabilios, vyrauja ekologiškai nuskurdinta aplinka, kyla biologinės įvairovės, aplinkos kokybės problemos. Siekiant darnaus vystymosi tikslų, šalies miškingumas turėtų būti tolygesnis.</p>
<p>Ypatingai jautrus antropogeniniam poveikiui yra karstinis regionas. Susidaro nepalankios sąlygos intensyviai veiklai, neišvengiama požeminio vandens tarša. Nors arealo problematika nenauja, nulemta natūralių gamtos procesų, tačiau dar labiau aštrėja dėl klimato kaitos, intensyviai vystant žemės ūkį, aktyvėjant urbanizacijai.</p>
<p>Kinta ir pačių žemės ūkio naudmenų būklė, prarandant derlingąjį dirvožemio sluoksnį dėl erozijos, ypač šlaituose. Dirvų erozija – natūralus gamtinis procesas, tačiau jį aktyvina žmogaus ūkinė veikla. Lietuvoje erozijos veikiama ~ 11 % teritorijos. Plečiantis nuplikintų kraštovaizdžių, tarp jų ir užstatytų, plotams, mažėja vandens sulaikymo geba, dėl ko didėja erozijos pavojus, mažėja ūkinis dirvožemio potencialas, o taip pat didėja ir potvynių pavojus. Dėl vandeninės erozijos kasmet vidutiniškai prarandama 0,8 t/ha dirvožemio.</p>
Kontaktai
A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius
Rekvizitai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Kodas 188602370
A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius