Sausio 24 dieną VU Bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC, Saulėtekio al. 5, Vilnius) vyko jau IV Forumas, kuriame pristatyta LRBP esamos būklės analizė ir koncepcijos rengimo metodika.

Pirmoje forumo dalyje pranešimą skaitė svečias iš Austrijos technologijų instituto (AIT), urbanistas Nikolas Neubert, po jo rengėjai pristatė naujai parengtas esamos būklės analizės dalis, išvadas bei koncepcijos rengimo metodiką.

Negalėję dalyvauti renginyje gali peržiūrėti pirmos dalies vaizdo įrašus Facebook puslapyje: www.facebook.com/bendrasisplanas

Su renginio metu užduotais bendrais klausimais ir atsakymais galite susipažinti čia. Nikolas Neubert skirti klausimai ir atsakymai į juos – čia.

IV FORUMO PROGRAMA

Esamos būklės LRBP analizės ir koncepcijos rengimo metodikos pristatymas

09.00 Sveikinimo žodis ir LRBP projekto esamos situacijos pristatymas (parsisiųsti prezentaciją)
09.30 Tarptautinis pranešimas (parsisiųsti prezentaciją)
10.50 Esamos būklės ir koncepcijos rengimo metodikos pristatymas:

1. Kultūra (parsisiųsti prezentaciją)
2. Kultūros paveldas (parsisiųsti prezentaciją)
3. Kraštovaizdžio naudojimas ir apsauga. Gamtos vertybių ir ekosistemų apsauga (pasisiųsti prezentaciją)
4. Išvados (parsisiųsti prezentaciją)
5. Koncepcijos rengėjai (parsisiųsti prezentaciją)
6. Koncepcijos rengimo metodika (parsisiųsti prezentaciją)

13.30 Diskusijos
16:30 Forumo rezultatų aptarimas

Forumo diskusijų apžvalga

Forume vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse forumo dalyviai išskyrė svarbiausias teritorijų planavimo dokumento vertybinį pagrindą formuojančias temas. Jos yra: Lietuva pasauliniame kontekste, gyvenimo kokybė, teritorinė sanglauda urbanistinėse struktūrose, teritorinis identitetas, Lietuvos jūrinis potencialas, regioninė specializacija, tausojimas įveiklinant ir integruojant, sveika gyvensena, socialinė aprėptis, kraštovaizdžio autentiškumas, gyvybiškumas, adaptyvumas ir bendradarbiavimas.

IV LRBP FORUMO DISKUSIJŲ METU SUFORMUOTOS PAGRINDINĖS TEZĖS KONCEPCIJAI

I. LR teritorijos urbanistinė struktūra (būklė, tendencijos, vizija)

1. Lietuva pasauliniame kontekste;
2. Gyvenimo kokybė urbanistinėje struktūroje (kompaktiškumas)
3. Teritorinė sanglauda (ryšiai, partnerystė)
4. Saugumas (atsparumas)
5. Erdvinis identitetas

II. Ekonominės ir socialinės pažangos sklaida

1. Jūrinio potencialo išnaudojimas
2. Teritorinis identitetas (regionų savastis ir specializacija)
3. Kelių lygių centrų sistema
4. Bendradarbiavimas

III. Socialinių, švietimo ir kultūros paslaugų mobilizacija

1. Bendravimas, bendruomeniškumas
2. Socialinė (socio) aprėptis (nieko nepalikti)
3. Savirealizacija
4. Įtrauki kultūra (įtraukios paslaugos)
5. Sveika gyvensena
6. Tausojimas įveiklinant ir integruojant

IV. Gyvybingas kraštovaizdis – naudingas kraštovaizdis?

1. Autentiškumas
2. Adaptyvumas ir balansas
3. Gyvybingumas

TRUMPOS DISKUSIJŲ APŽVALGOS

I. LR teritorijos urbanistinė struktūra (būklė, tendencijos, vizija)

Apibendrinimas ir išdiskutuotų temų išgryninimas

LR teritorijos urbanistinės struktūros ideologinis pamatas pradėtas kurti dar praeito šimtmečio šeštame dešimtmetyje, kurio teigiamus rezultatus sunku nepastebėti ir šiandien. Urbanistinė struktūra nėra tik gražus valstybės teritorijos piešinys – tai gilus, daugiaplanis valstybės teritorijos vystymo supratimas ir kartu susitarimas bei apibendrintas valstybės urbanistinės raidos krypties į 2050 metus erdvinis vaizdas. Numatyti optimalų valstybės erdvinės struktūros perspektyvos vaizdą yra pagrindinis LRBP uždavinys.

Lietuva nėra tankiai gyvenama šalis ir būdama ES rytų pasienio valstybe, neturi žymesnių urbanizacijos proveržių, matomų ES kontekste. Reikalingi esminiai šalies urbanistinės politikos pokyčiai, siekiant rasti optimalią, ES prioritetus atitinkančią, valstybės vystymo viziją.  IV Forumo urbanistinių struktūrų kūrybinių dirbtuvių metu buvo suformuluotos penkios svarbiausios vertybės, kurių pagrindu būtų vykdomos šalies urbanistinės struktūros paieškos rengiant LRBP Koncepcijos dokumentą.

Diskusijos dalyviai pasiūlė remtis šiomis pamatinėmis vertybėmis:

1. Lietuva pasauliniame kontekste.

Raktiniai žodžių deriniai: ES ir Baltijos jūros regionas: kryptis ir ryšiai; tarptautiniai keliai ir geležinkeliai; valstybės gyvybingumas per Jūrų uostą; valstybės identitetas; šalies konkurencingumas.

Kuriant valstybės viziją, ypatingai svarbu matyti pasaulio ir Europos kontekstą. Išorės struktūros, jų sąsajos su vidaus struktūromis turi didelę įtaka valstybės urbanistinei raidai. Išskirta pasienio regionų, jų ryšių su kaimynais tema.

2. Gyvenimo kokybė urbanistinėje struktūroje (kompaktiškumas).

Raktiniai žodžių deriniai: kompaktiškumas; kokybiška aplinka; kokybė visur;  gyvybingumas; regioniniai centrai;  geras susisiekimas; gamtinis karkasas ir saugomos teritorijos; sveikata; ekonominė gerovė leidžianti rinktis; prieinamas būstas.

Urbanistinės struktūros komponentai, kuriantys gyvenimo kokybę: kompaktiškumas, pasiekiamumas, rišlumas, gyvenamosios ir darbo vietos santykis, darna su aplinka, ekologiškumas, ekonomiškumas. Gyvenimo kokybė diferencijuojama pagal skirtingus urbanistinius lygmenis.

3. Teritorinė sanglauda (ryšiai, partnerystė).

Raktiniai žodžių dariniai: trys didieji miestai ir kiti centrai;  dipolis (Vilnius- Kaunas) + Klaipėda;  ES ryšiai;

Klaipėda + jūros pakrantė; miestų sanglaudos principas; miestų (kitų gyvenamųjų vietovių) partnerystės.

4. Saugumas ir atsparumas

Raktiniai žodžių deriniai: laisva valstybė; saugumas, kaip visuma; atsparumas įvairiose srityse; lankstumas/atvirumas pokyčiams.

5. Erdvinis identitetas

Raktiniai žodžių dariniai: šalies savitumas; regionų savitumas; paveldo išsaugojimas; gamtos, jūrinės dalies apsauga;  miestų, miestelių ir kaimų tapatumas;

Pastabos ir svarbios įžvalgos tolimesniam LRBP koncepcijos etapo rengimui:

• Patikrinti TPĮ nuostatas LRBP koncepcijos metodikai ir jų atitikimą;
• Kad miestas nevirstų kaimu, o kaimas – miestu.

II. Ekonominės ir socialinės pažangos sklaida

Apibendrinimas ir diskutuotų temų išgryninimas

Diskutuota, kad teritorinio identiteto principo suformulavimas galėtų aktyvuoti šalies regionus. Tam būtina suderinti skirtingus strateginius dokumentus kaip NPP, Baltąją knygą ir LRBP. Teritorinis identiteto turinys turėtų būti derinamas su vietos savivalda, o šio principo taikymas turi būti paremtas realiais ištekliais ir instrumentais. Akcentuota, kad norint vystyti regionus, reikia stiprinti paskatų sistemą (pavyzdžiui, didesnę fiskalinę paskatų įvairovę), nes šiuo metu savivaldybėms dažnai nėra paskatų vystyti regioną, nes savivaldybės yra daugiau administracinių funkcijų vykdytojos. Šalia šios paskatos regionuose itin trūksta minkštųjų priemonių, nes investicijos į infrastruktūrą ne visada yra tvarios ir nesukuria tiek pridėtinės vertės, kiek potencialiai galėtų. Vienas iš siūlymų – regioniniai mini „Investuok Lietuvoje“ biurai, kurie  galėtų formuoti skirtingų regionų prekių ženklus. Diskusijose pabrėžta, kad teritorinis identitetas neturėtų būti plėtojamas, apibrėžiant administracinėmis savivaldybių ribomis – veikiau jis turėtų remtis teritorija, kuri turinio ir funkcine prasme yra vienalytė.

Atkreiptas dėmesys, kad teritorinis identitetas taip pat yra neatsiejamas nuo kultūros plačiąja prasme. Kultūra didžiąją dalimi yra finansuojama centralizuotai ir tokia situacija kuria dar didesnę socialinę skirtį tarp trijų didžiųjų miestų ir likusios Lietuvos. Pažymėta, kad perkeliant daugiau funkcijų į regionus, galima būtų siekti tvaresnio išteklių naudojimo ir efektyvesnio paslaugų tinklo, nes jis atspindėtų vietinį teritorinį identitetą (regionų kultūrinis identitetas gali būti suformuotas tik atsižvelgiant į konkretų vietos kontekstą).

Diskusijų dalyviai sutarė, kad viena itin svarbi Lietuvos teritorija yra jūra ir jos pakrantė. Nedidelis ruožas turi itin daug potencialo – tiek ekonominio, tiek rekreacinio. Šios sritys turėtų būti suderinamos (visų pirma tarp Klaipėdos uosto ir miesto interesų), kad būtų dar geriau išnaudojami Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, privalumai. Jūros svarba Lietuvai yra neginčijama, tačiau jos vystymas turi būti tvarus apimant ir įvertinant gamtines, socialines ir ekonomines pasekmes vystant uostą ir visą regioną.

Diskusijos dalyviai pasiūlė remtis šiomis pamatinėmis vertybėmis:

1. Jūrinio potencialo išnaudojimas ir skatinimas;
2. Teritorinis identitetas (regionų savastis ir specializacija);
3. Kelių lygių regioninių centrų sistema;
4. Bendradarbiavimas (tarp skirtingų valdžios lygmenų).

Pastabos ir konkretūs darbai tolimesniems LRBP rengimo darbams:

• Labai svarbus jūrinės dalies LRBP koncepcijoje pozicionavimas, pagrindinė kryptis – interesų derinimas ir konfliktų sprendimas.
• Koncepcijos rengimo metu organizuoti susitikimą su verslo asocijuotomis struktūromis (tai jų interesas).
• Kaip LRBP formuoja LR teritorijų teritorinį identitetą ir regioninę specializaciją ir kaip koncepcinės kryptys dera/nedera su VRM balta knyga?
• Rengiant LRBP, vengti „nuleisto iš aukščiau“ metodo, regionai nori dialogo, todėl itin svarbūs numatomi LRBP forumai, atviras bendravimas ir bendradarbiavimas.

III. Socialinių, sveikatos, švietimo ir kultūros paslaugų mobilizacija

Apibendrinimas ir diskutuotų temų išgryninimas

Ieškant būdų efektyviai mobilizuoti viešąsias paslaugas, išryškėjo pagrindinės kliūtys: bendrų duomenų nebuvimas ir administruojančių sistemų  nesusietumas, kokybės matavimo klausimai ir kokybinių rodiklių trūkumas, centrinės ir vietos valdžių funkcijų nepasidalijimas.

Siekiant įveikti įvardintas kliūtis, buvo nuspręsta remtis šiomis vertybėmis:

1. Bendruomeniškumas;
2. Socialinė aprėptis;
3. Savirealizacija;
4. Įtraukumas;
5. Tausojimas įveiklinant ir integruojant.

Diskusijos metu buvo aptarta ir kultūros paveldo problematika. Visi diskusijos dalyviai pritarė, kad kultūros paveldas yra nepakeičiama vertybė, turinti reikšmingą kultūrinę, socialinę ir mokslinę vertę, o jo ištekliai riboti, todėl turi būti skirtos didelės pastangos jo išsaugojimui. Akcentuota, kad kultūros paveldas apima ne tik Kultūros vertybių registre esančius objektus, tačiau plačią skalę vertybių, svarbių vietų bendruomenėms. LR BP Esamos būklės analizėje turi būti patikslinta nagrinėjamo kultūros paveldo apimtis; didesnis dėmesys skirtas kultūros paveldo objektų ir nematerialiojo paveldo sąsajoms (rengiant koncepciją).

Buvo aptartas paveldo ekonominio vertinimo reikalingumas – ar tokiu būdu nesumenkinama paveldo kultūrinė vertė? Pritarta nuomonei, kad ekonominiai kultūros paveldo vertinimo aspektai svarbūs, norint paveldą tinkamai integruoti į sritis, kuriose ekonominis vertinimas reikšmingas, pavyzdžiui, urbanizuotų teritorijų vystymą. Atkreiptas dėmesys, kad kultūros paveldui išsaugoti nepakanka skiriamų lėšų (t. p. turi būti patikslinti finansavimo rodikliai), todėl jis turi būti tinkamai įveiklintas ir galimai tapti lėšų generavimo šaltiniu. Sutarta, kad paveldas turi būti saugojamas jį naudojant.

Taip pat buvo išsakytas susirūpinimas, dėl esamo bendrojo plano kultūros paveldo dalies tęstinumo. Užtikrinta, kad tęstinumas bus išsaugotas, nes rengiant koncepciją bus integruoti LR Nacionalinio kraštovaizdžio plano sprendiniai, parengti vadovaujantis esama BP redakcija.

Pastabos ir konkretūs darbai tolimesniems LRBP rengimo darbams:

• Patikslinta analizėje naudojama kultūros paveldo apimtis.
• Įtraukti siūlymus bendrų duomenų rinkimui ir integracijai.
• Dar daugiau dėmesio skirti kokybinių rodiklių reikšmei, akcentuoti jų sistemingos stebėsenos būtinumą.
• Teikiant siūlymus sprendiniams atsižvelgti į centrinės ir vietos valdžios funkcijų atskyrimą sprendinių įgyvendinime ir galimus teisinio reglamentavimo trūkumus.
• Akcentuoti simbolinės kultūros dimensijos reikšmę, remiantis bendruomeniškumo, pasididžiavimo šalies tapatybe, savanorystės, pilietiškumo, savirealizacijos elementais.

IV. Gyvybingas kraštovaizdis – naudingas kraštovaizdis?

Apibendrinimas ir diskutuotų temų išgryninimas

Pagrindinis kūrybinių dirbtuvių „Gyvas kraštovaizdis – naudingas kraštovaizdis?“ tikslas buvo išsiaiškinti kokios galimos realios priemonės ir veiksmai siekiant pagerinti urbanistinio (technogenizuoto), agrarinio (antropogenizuoto) ir miškingo (santykinai natūralaus) kraštovaizdžio savybes, išlaikant ir didinant jų bioprodukcinį, kultūrinį, estetinį ir kitokio pobūdžio funkcinį potencialą.  Diskusijoje be moderatorių M. Marozo ir R. Skorupsko dalyvavo ir kiti pranešėjai. R. Baškytė pasisakė teritorinės aplinkosaugos svarbos ir reikšmės šiandienos kontekste klausimu, tuo pačiu primindama pagrindines etines nuostatas, jog būtina kalbėti apie kraštovaizdį kaip mūsų atmintį, namus, identitetą ir jausti atsakomybę ne tik už savo, bet ir ateities kartas. Doc. J. Volungevičius pabrėžė dirvožemio potencialą.  Pasisakymo metu akcentavo, kad Lietuva – žemės ūkio kraštas ir reikėtų nustoti manyti, kad žemė gali būti „gyva vaistais“, todėl daugiau dėmesio skirti dirvožemio resursus tausojančiam, bei dirvožemio gyvybingumą palaikančiam ir gausinančiam ūkininkavimui. Diskusijų metu buvo pristatyti galimi gyvybingą kraštovaizdį apibūdinantys požymiai. Identifikuota, kad gyvybingas kraštovaizdis formuojasi ir yra formuojamas gamtinių sistemų, kurioms būdinga visa eilė išskirtinių savybių (galimybė savarankiškai atlikti bio produkavimo funkciją, gebėjimas savarankiškai vystytis; regeneracinio potencialo buvimas, gebėjimas formuoti ir išlaikyti gyvybės formų gausą – biologinę įvairovę) ir socialinių–antropogeninių sistemų bei kai kurių joms būdingų požymių: kultūros paveldo objektų ir savybių, adaptyvių (prie gamtinės aplinkos prisitaikiusių) antropogeninių elementų gausa, socialinis gyvybingumas, ekonominis produktyvumas. Diskusijoje susirinkę asmenys pristatė trijų generalizuotai pateiktų kraštovaizdžio tipų (urbanizuoto, agrarinio ir miškingo) naudojimo teisinę specifiką, bioprodukcinę gamybą, gamtosauginę bei socio-ekonominę problematiką. Diskusijų metu buvo iškeltas klausimas dėl kraštovaizdžio analizės dalyje konstatuotos ir miškingose Lietuvos teritorijos dalyse paplitusio deforestizacijos proceso atitikimo realiai situacijai. Taip pat buvo konstatuota, kad į bet kokią ūkinę veiklą, lygiai taip pat ir į visas LRBP rengiamas sritis turi būti integruotas ekosisteminis požiūris, kuris vykdant bioprodukcinę gamybą ar kitokio pobūdžio teritorijos įsisavinimą, sukurs prielaidas efektyviau pasinaudoti natūraliai gamtoje vykstančiais procesais, ir tuo pačiu taupant išteklius, efektyviau prisitaikant prie klimato pokyčių keliamų iššūkių. Taip pat akcentuota, kad siekiant efektyvesnio ir rezultatyvaus formuojamų  tikslų, uždavinių ir nuostatų įgyvendinimo, būtinas integralaus požiūrio taikymas, visus galimus sprendimus derinti su kitų dalykinių sričių atstovais ir ieškant bendro sutarimo. Diskusijoje taipogi buvo akcentuotos ekosisteminių paslaugų aktualumo klausimas, kuris susijęs su ekosistemų kuriamos ekonominės ir socialinės naudos nustatymu – apskaičiavimu, kuris kai kuriais atvejais neišvengiamai būtinas siekiant pagrįsti gamtosaugos ar ūkinio įsisavinimo efektyvumą.

Diskusijos pabaigoje prieita prie išvados, kad ilgalaikėje perspektyvoje gyvybingo kraštovaizdžio išsaugojimas, formavimas ir palaikymas duoda žymiai didesnę naudą ir reikalauja mažesnių investicijų.

Pastabos ir konkretūs darbai tolimesniems LRBP rengimo darbams:

• Geoekologinių tendencijų regioninio mastelio žemėlapis
• Hidrotinklas
• Pataisyti miškų skaičius