Lietuvos bendrojo plano organizatorių komanda kvietė dalyvauti antrajame forume „Gyvybingi miestai ir regionai“, kuris vyko balandžio 16 dieną Vilniuje, VU Bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC, Saulėtekio al. 5, Vilnius). Svarbiausias šio renginio tikslas – pristatyti šalies regionų vystymosi perspektyvas ir nustatyti tam trukdančius veiksnius bei atskleisti plėtros prielaidas.

Pirmojoje forumo dalyje pristatėme esamos Lietuvos būklės analizės įžvalgas ir preliminarias išvadas, bendrąjį planą, jo svarbą nacionaliniu lygmeniu. Taip pat vyko moderuojama diskusija su žinomais žmonėmis.

Antrojoje renginio dalyje pakvietėme prisijungti prie vieno iš trijų paralelinių pristatymų-diskusijų – apie Vakarų, Vidurio arba Rytų Lietuvą. LR Bendrojo plano esamos būklės analizės rengėjai pristatys regionų padėtį ir kartu su įvairių sričių atstovais, specialistais, regionų atstovais diskutuos apie regionų poreikius, perspektyvas, ieškos tinkamiausių sprendimų.

Aktualiausias naujienas ir renginio video įrašus rasite Facebook renginyje.

II FORUMO PROGRAMA

GYVYBINGI MIESTAI IR REGIONAI

8.30 – 9.00 Registracija ir rytinė kava

9.00 – 10.00  Forumo atidarymas parsisiųsti prezentaciją

9.00 Sveikinimo žodis – Kęstutis Navickas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Rėda Brandišauskienė, aplinkos viceministrė

9.10 Įžvalgos iš I forumo – Donatas Batrušaitis, aplinkos ministerijos Erdvinio planavimo, urbanistikos ir architektūros skyriaus vyr. specialistas  ir Martynas Marozas, LR bendrojo plano proceso konsultantas

9.25 Forumo temos pristatymas – Marius Narmontas, aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius

9.30 LR teritorijos bendrojo plano esamos būklės rengėjo įvertinimas, įžvalgos ir preliminarios išvados  – visų analizės dalių rengėjai

10.00 – 12.00 I SESIJA:

„LR teritorijos bendrasis planas nacionaliniame  kontekste“

Pranešimai ir diskusija. Dalyvauja:

Virginija Krasauskaitė, „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: strateginis planavimas ir LR bendrasis planas“ parsisiųsti prezentaciją

Ekonomistė, finansų analitikė Jakaterina Rojaka, „Lietuvos iššūkiai pasaulio urbanizacijos akivaizdoje“ parsisiųsti prezentaciją

Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, „Naujoji regioninė politika“ parsisiųsti prezentaciją

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros vedėja, Jūratė Černevičiūtė, „Kultūra ir regioninis identitetas“ parsisiųsti prezentaciją

Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Techninės integracijos departamento direktorius Martynas Gedaminskas, „Lietuvos geležinkelių“ strateginė plėtra regionų ir miestų gyvybingumui“ parsisiųsti prezentaciją

12:00 – 12:45 Pertrauka

12:45 – 17:00 II SESIJA:

„Lietuva šiandien regioniniai iššūkiai ir neišnaudotos galimybės“

12:45 – 15:00 Teminės diskusijos

Metropoliniai funkciniai regionai: esamos situacijos analizės pristatymas ir diskusijos

15:00 – 15:15 Popietinė kava

15:15 – 17:00 Uždaromoji diskusija, aptarimas

Forumo sektorinių įžvalgų dalomoji apžvalga

1. Urbanistinės struktūros parsisiųsti

2. Inžinerinės struktūros parsisiųsti

3. Kraštovaizdis, gamtinė aplinka parsisiųsti

4. Nekilnojamasis kultūros paveldas parsisiųsti

5. Aplinkos kokybė parsisiųsti

6. Žemės gelmių ištekliai

7. Susisiekimo struktūros parsisiųsti

8. Socialinės struktūros parsisiųsti

9. Ekonominės struktūros parsisiųsti

Jei turite pastabų arba pasiūlymų, galite tiesiogiai susisiekti su konkrečios dalies  analizės rengėjais.

Forumo diskusijų apžvalga

Rytų Lietuva

Rytų Lietuvos diskusija kristalizavo ne tik Vilniaus metropolio teigiamas ir neigiamas įtakas aplinkiniams regionams, bet, dar svarbiau, diskusijų dalyviai dalinosi įžvalgomis, į ką reikėtų akcentuotis likusioje esamos analizės rengimo dalyje. Beveik svarbiausia diskusijos ašimi tapo kultūra. Šalia 3 bazinių tvaraus vystymosi rodiklių (socialinis, ekonominis ir erdvinis) būtina pridėti ir kultūrinį kultūros paslaugų išsidėstymo skerspjūvį, analizuoti realų žmonių gyvenimo būdą kokybiniais rodikliais. Šalia to pastebėta, kad reikalingas stiprus Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymas atkreipiant didelį dėmesį į Jungtinių Tautų urbanistinę darbotvarkę ir jos darnaus vystymosi tikslus. Taip pat akcentuota, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas privalo kurti Lietuvos urbanistinę politiką, o socialinės ir ekonominės vystymosi strategijos turėtų būti darniai integruotos į ją. Nepaisant iššūkių, urbanistinių struktūrų ir ekonominės aplinkos esamos būklės situacija apžvelgta kokybiškai ir koncentruotai. Be kita ko, bendradarbiavimo atmosferoje netrūko, nes pasisakė visi, kas norėjo: buvo jaučiamas urbanistinio planavimo kultūros proveržis.

Vidurio Lietuva

Diskusijos dalyviai akcentavo, kad esamos būklės vertinimo metu yra svarbu neapsiriboti ties siauriais temų apibrėžimais ir į analizės objektą žiūrėti žymiai plačiau. Svarbu surinkti, ne tik statistinę informaciją, bet ir išsiaiškinti priežastinius reiškinių ryšius. Dalyviai taip pat pabrėžė, kad nunykus daliai fizinės infrastruktūros smarkiai pasikeitė ir kai kurių regionų konkurencingumas ir socioekonominio vystymosi prielaidos. Bene pagrindine diskusijos ašimi tapo regioninio identiteto paieškos ir poreikis aiškiau identifikuoti ne tik funkcinius regionus, bet nepamiršti ir etnografinių Lietuvos regionų ir jų gyventojų idiosinkrazijos. Ryškus regioninis identitetas ir savarankiškumas – itin svarbus aspektas, tačiau būtina užtikrinti, kad vietos savivalda galėtų pati spręsti žemės, biudžeto ir projektų kreditavimo klausimus.

Vilniaus ir Kauno dvimiestis – politikų nuvalkiota, tačiau vis dar gera idėja, kurią būtina toliau vystyti ją pritaikant XXI a. mobilumo iššūkiams ir tendencijoms. Tamprus dviejų didžiausių Lietuvos miestų bendradarbiavimas leistų konkuruoti regione, o tamprūs infrastruktūriniai ryšiai tarp miestų įgalintų nevaržomą darbo jėgos judėjimą.

Vakarų Lietuva

Nors antrajame forume atskleistas valstybės dalijimo į tris regionus (vakarai, vidurys, rytai) nepagrįstumas, diskusijose paliesti opiausi klausimai. Pastebėta, kad jūrinės ekonomikos įtaka regionui yra ribota. Vis dar susiduriama su sisteminėmis susisiekimo problemomis. Neaiškus regioninių universitetinių centrų likimas. Nepaisant iššūkių, pozityvumo suteikia reprezentatyvūs valstybės ekonominio išsivystymo aspektai, pagrįstos duomenimis valstybės raidos tendencijos. Atviresnė ir labiau integruota tampa urbanistinio planavimo kultūra.