PROBLEMINĖ HIPOTEZĖ (PRIELAIDA)
Vykstant demografiniams procesams ir pasikeitus geopolitinei situacijai 1990 – 2005 m., stiprėjant globalizacijos procesų įtakai, kinta urbanistinio tinklo ir centrų struktūra. Teritorijų urbanizacijos procesai yra natūralus, globalus reiškinys, didesniu ar mažesniu mastu stebimas visame pasaulyje. Šie procesai savo prigimtimi yra teritorijų socialinių ir ekonominių procesų pasekmė bei jų erdvinė išraiška.
1. Kokie yra urbanizacijos mastai Lietuvoje ?
2. Kokia gyvenamųjų vietovių tinklo raida pastarųjų 20 metų laikotarpiu?
3. Kokia šiuo metu yra gyvenamųjų vietovių tinklo centrų hierarchija?
4. Kas vyksta skatinant teritorijų sanglaudą Lietuvoje?
Vykstantys demografiniai pokyčiai šalyje lemia gyvenamųjų vietovių skaičiaus mažėjimą, gyvenamųjų vietovių tinklo silpimą ir retėjimą, ypatingai šiaurės, šiaurės rytų, vidurio Lietuvoje. Vis daugiau atsiranda gyvenamųjų vietovių be gyventojų. Didžiųjų miestų įtakos zonose esantys mažesni miestai neauga, aktyvėja teritorijų sanglaudos procesai.
1. Europos kontekste Lietuvos Respublikoje tiek užstatytų teritorijų, tiek gyventojų tankio rodikliai yra vieni mažiausių, nėra ženklių, globaliai pastebimų plėtros procesų. Rajonų savivaldybėse miesto gyventojai sudaro mažiau nei pusę visų gyventojų ir, lyginant su Eurostat duomenimis, Lietuva - vienintelė valstybė, kuri šiuo aspektu neperkopė 50 proc.
2. LR teritorijos urbanistinės struktūros centrų sistema, nustatyta patvirtintuose Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniuose, vystėsi kiek kitaip, nei buvo prognozuota.
3. Pagal esamų gyventojų skaičių, veiklos pobūdį, aktyvumą (vadovaujantis atitinkamais statistiniais duomenimis) nustatyta Lietuvos urbanistinių centrų hierarchija. Šiuo metu išskirti šie centrų sistemos lygmenys: Europos lygmens centrai, apskričių centrai, savivaldybių centrai, tarp jų specializuoti miestai, kurių ūkio struktūroje dominuoja viena veiklos sritis (kurortai, į pramonę orientuoti miestai).
4. Gyventojų sklaida Lietuvos teritorijoje yra palyginus didelė, o tankis, pasiskleidusių gyventojų Europos mastu, yra mažas, todėl Lietuva susiduria su problemomis aprūpinant savivaldybėse pasklidusius gyventojus tinkamos kokybės infrastruktūra ir paslaugomis.
PROBLEMINĖ HIPOTEZĖ (PRIELAIDA)
Nuo 1996 iki 2016 m. pasikeitė Lietuvos demografija - gyv. sk. sumažėjo 800 tūkst., tačiau savivaldybių valdoma infrastruktūra nespėja prisitaikyti. Žmonės renkasi gyventi tose vietose, kurios yra ekonomiškai patrauklios, o ne turi plačią socialinę infrastruktūrą. Savivaldybėms, kurios turi prastesnius ekonominius rodiklius, socialinės, sveikatos apsaugos infrastruktūros išlaikymas sudaro santykinai didesnę naštą, tačiau nesąlygoja gyventojų likimo šiuose regionuose (nes gyventojų pasirinkimą likti savivaldybėje stipriau įtakoja palanki ekonominė būklė).
Nepaisant turimos švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos infrastruktūros kiekio, ekonomiškai nepatrauklios savivaldybėse gyvena daugiau pensijinio amžiaus gyventojų, yra aukštesnis nedarbo lygis, aukštesnis pašalpų gavėjų skaičius.
1. Kurios savivaldybės yra jaunų (0-15) ir darbingų gyventojų magnetai, o kuriose savivaldybėse žmonės nelinkę gyventi? (mažesnis nei vidurkis migracijos lygis)
2. Kurios savivaldybės geriausiai, o kurios sunkiausiai susitvarko su demografija pagal prie gyventojų prisitaikantį infrastruktūros kiekį?
3. Kurios savivaldybės yra probleminės ir nepaisant aukštos/ geros infrastruktūros, jose gyv. sk. mažėja labiau nei norma?
Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje yra labai įvairus. Įvairiausi nedarbo rodikliai yra Rytų Lietuvoje: buvusioje Utenos aps.: jei vieni prasčiausių, o buvusioje Vilniaus apskrityje – rodikliai vieni geriausių. Panašiai ir su ilgalaikiu nedarbu. Vieni prasčiausių rodiklių yra buvusioje Utenos aps., kai buvusioje Klaipėdos aps. – vieni geriausių. Uždirbančių daugiau nei MMA vdaugiausiai yra Vilniaus aps., kai mažiausiai – Vakarų Lietuvos regiono, buvusioje Tauragės aps. Lovų skaičius 1000 gyv., daugumoje savivaldybių mažėjo, o tai galėtų reikšti, kad ligoninių infrastruktūra tampa efektyviau panaudojama. Vertinant vidutinį mokyklose tenkantį patalpų plotą vienam mokiniui pastebimos atvirkščios tendencijos. Jis augo visoje Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos raj. Neto migracijos rodikliai geriausi (teigiami) Vilniaus ir Neringos bei didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse.
Socialiniai rodikliai Lietuvoje yra labai įvairūs ir tik parodo regionų skirtingumą viduje. Pažvelgus į kiekvieną regioną detaliau, išsiskiria tiek pirmaujančios savivaldybės, tiek atsiliekančios.
Įvertinus esamą socialinės infrastruktūrą, nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygius, neto migraciją, galima teigti, kad
1. Sunku įvertinti, kuriu savivaldybių infrastruktūra yra linkusi sunkiau prisitaikyti prie mažėjančios populiacijos – nes vienos infrastruktūros mažėjo, kitos daugėja; rodikliai tarp savivaldybių labai skiriasi;
(sveikatos apsaugos infrastruktūra prisitaiko prie mažėjančios Lietuvos populiacijos, o švietimo infrastruktūra yra linkusi didėti ir neprisitaiko prie mažėjančios Lietuvos populiacijos);
2. Nedarbo ir ilgalaikio nedarbo rodikliai skirtingose savivaldybėse tarpusavyje labai skiriasi, todėl negalima daryti išvados, kad socialinės infrastruktūros kiekis įtakoja nedarbo ir ilgalaikių bedarbių dalį.
3. Gyv. sk. mažėja daugiausiai tose savivaldybėse, kurių ekonominiai rodikliai prastesni, net jei jose yra geri socialinės infrastruktūros (lovų sk., ploto mokiniui) rodikliai.
4. Neto migracija mažiausia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybėse, didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse ir Neringos savivaldybėje. Žmonės renkasi gyventi prie didžiųjų ekonominių centrų.
PROBLEMINĖ HIPOTEZĖ (PRIELAIDA):
Lietuva vis dar atsilieka nuo ES senbuvių šalių, bet sparčiai jas vejasi. Pagrindiniai Lietuvos ekonominiai rodikliai palyginami Europos Sąjungos kontekste. Nagrinėjamos tiesioginės užsienio investicijos, darbo rinka, atlyginimai, sukuriama pridėtinė vertė ir pajamų nelygybė.
Ne visos savivaldybės vienodai atsigavo po finansų krizės. Taigi, viena iš užduočių yra išskirti silpniau ir stipriau ekonomiškai išsivysčiusius Lietuvos regionus. Pvz. šiaurės rytų Lietuvos regionas smarkiai atsilieka tiek savo demografiniais rodikliais, tiek ekonominiais nuo Lietuvos vidurkio.
Taip pat, nagrinėjama, kurie ekonominiai rodikliai geriau perteikia
1. Kas lemia skirtingą regionų ekonominį išsivystymą?
2. Kodėl vieni regionai pritraukia investicijas ir veiklas kuriančias pridėtinę vertę, o kiti - ne?
3. Kas lemia įsidarbinimo galimybes regione ir darbo rinkos stiprumą?
4. Kokie ekonominiai ir socialiniai rodikliai lemia migracijos mastus?
5. Kokią įtaką ekonominiam išsivystymui turi ūkio struktūra savivaldybėje?
1. Europos kontekste, Lietuvos ekonominiai rodikliai vis dar smarkiai atsilieka nuo ES šerdies, vakarų Europos, šalių. Vis dėlto, stiprus ekonomikos augimas leidžia Lietuvai sparčiai vytis ES senbuves šalis.
2. Lietuvoje 25 procentai pridėtinės vertės sukuriama kasybos, karjerų eksploatavimo ir apdirbamosios gamybos sektoriuje ir 23 procentai – didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje.
3. Ekonomiškai stipriausiai išsivystęs yra rytų Lietuvos regionas, o silpniausiai - vidurio Lietuvos.
4. Vidurio Lietuvos regionas yra išsivystęs tolygiausiai, o rytų Lietuvos regionas labiausiai netolygiai. Netolygumas rytų Lietuvos regione atsiranda dėl labai gerų rodiklių Vilniaus mieste ir aplinkui, bet silpno ekonominio išsivystymo šiaurės rytų Lietuvoje.
1. Ekonomiškai stipriausios savivaldybės yra Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir Elektrėnų.
2. Ekonomiškai silpniausiai išsivysčiusios savivaldybės yra Ignalinos, Anykščių, Zarasų, Joniškio, Kelmės, Vilkaviškio ir Kupiškio rajonų savivaldybės.
3. Stipriausiai ekonominį išsivystymą regione nulemia ir nurodo sukuriama pridėtinė vertė vienam gyventojui, materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui, vidutinis darbo užmokestis ir tiesioginės užsienio investicijos tenkančios vienam gyventojui.
4. Neto migraciją iš ekonominių rodiklių statistiškai reikšmingai veikia tik reali pridėtinė vertė (koreguota pagal infliaciją) ir nedarbo lygis. Pridėtinė vertė neto migraciją didina (mažina emigracija), o nedarbo lygis ją mažina (didina emigraciją), kaip ir buvo tikėtasi.
5. Pirminė analizė neparodė LEZ ir pramoninių parkų įtakos regionų ekonomikai. Paaiškinimas gali būti, kad yra per daug kintamųjų ir per mažai statistikos taškų, kad galima būtų reikšmingai išskirti LEZ ir pramoninių parkų įtaką.
PROBLEMINĖ HIPOTEZĖ (PRIELAIDA):
Per nagrinėjamą laikotarpį sparčiausia urbanistinė plėtra vyko didžiųjų Lietuvos miestų priemiesčiuose. Tokios plėtros viena pagrindinių prielaidų turėjo būti urbanistinės plėtros mastus atitinkančios infrastruktūros sukūrimas. Taip pat inžinerinė infrastruktūra turėjo būti plėtojama ir mažuosiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kuriuose ji nebuvo vystoma arba vystoma labai minimaliai sovietmečiu. Esamos būklės įvertinimo metu siekta nustatyti, ar per nagrinėjamą laikotarpį sukurta inžinerinė infrastruktūra užtikrina aukštą gyvenimo kokybę visiems Lietuvos Respublikos gyventojams tuo pačiu darydama mažiausią poveikį aplinkos kokybei bei ištekliams.
Bendrojo plano esamos būklės įvertinimas atliktas pagal 4 pagrindinius aspektus, kurių trys – socialinis, gamtosauginis ir ekonominis - atitinka darnaus vystymosi aspektus, o ketvirtas aspektas - ištekliai (žmogiškieji ir materialieji) išskiriamas kaip viena svarbiausių kitų trijų aspektų sudėtinė dalis. Inžinerinių struktūrų vertinimo dalies tyrimo klausimas – kaip inžinerinės infrastruktūros plėtra paveikė gyvenimo kokybės, aplinkos kokybės, ekonominės aplinkos ir išteklių pokyčius.
Pagrindiniai per nagrinėjamą laikotarpį įgyvendinti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniai:
1. pradėtas elektros energijos sistemos integravimo į Europos sistemą procesas (nutiestos tarptautinės LitPol-link ir NordBalt elektros jungtys);
2. pradėta ir toliau vystoma energijos (šiluminės ir elektros) gamyba iš atliekų;
3. įrengti požeminio vandens gerinimo įrenginiai, atnaujinta vandens kėlimo ir tiekimo techninė infrastruktūra;
4. pastatyti ir rekonstruoti miestų vandenvalos įrenginiai;
5. sukurta regioninė atliekų tvarkymo sistema;
6. sukurta pavojingų atliekų tvarkymo sistema.
7. Pagrindiniai įgyvendinimo stadijoje esantys:
8. vykdoma nuotekų tinklų plėtra miesteliuose ir kaimo gyventosiose vietovėse;
9. plėtojama atliekų tvarkymo sistema statant atliekas deginančias kogeneracines jėgaines.
1. Pagrindinės inžinerinių struktūrų esamos būklės vertinimo išvados:
2. viešųjų geriamojo vandens tiekimo tinklų plėtra ženkliai padidino gyventojų galimybes prisijungti prie kokybiško geriamojo vandens išteklių, užtikrinančių aukštesnę gyvenimo kokybę. Tačiau ši plėtra neužtikrino, kad prieigą prie kokybiško geriamojo vandens turėtų kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai, o pagal aprūpinimo prieiga prie viešųjų geriamojo vandens tinklų rodiklį Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių;
3. viešųjų buitinių nuotekų surinkimo tinklų plėtra didino gyvenimo bei gamtinės aplinkos kokybę, tačiau pagal aprūpinimo viešaisiais buitinių nuotekų surinkimo tinklais rodiklį Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio;
4. Ignalinos AE uždarymas nulėmė, kad Lietuva yra viena daugiausiai elektros energijos importuojančių šalių ES;
5. Intensyvi biomasės (atsinaujinančių energetinių išteklių - AEI) panaudojimo plėtra šiluminės energijos gamybai ženkliai padidino iš AEI išgaunamos energijos dalį galutiniame energijos suvartojime, o vertinant tik šilumos gamybos sektorių, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pagal AEI vartojimą ES;
6. Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas užtikrino efektyvią atliekų surinkimo, tvarkymo ir perdirbimo sistemą, tačiau vis dar apie 30 proc. susidarančių buitinių atliekų yra šalinamos sąvartynuose. Plėtojama energijos (šiluminės ir elektros) gamyba iš atliekų turėtų leisti ženkliai sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų dalį.
PROBLEMINĖ HIPOTEZĖ (PRIELAIDA):
1996 m. Lietuvoje buvo 0,89 mln transporto priemonių, 2016 m. išaugo iki 1,51 mln transporto priemonių. Automobilizacijos lygis padidėjo nuo 240 l.a./1000 gyv.(1996 m.) iki 402 l.a./1000 gyv. (2016 m.) Tai sukėlė daug problemų: šalies kelių tinklas ir jo infrastruktūra nebuvo pritaikyta prie kasmet didėjančių automobilių srautų, tas iššaukė didelį avaringumą, miestų gatvėse susidarė spūstys, didelis triukšmo ir oro taršos lygis. Išaugęs automobilizacijos lygis padarė neigiamą įtaką pervežamų keleivių skaičiui viešuoju transportu ir geležinkeliu. Tikslas: darnus susisiekimo struktūrų vystymas – plėtoti saugią, ekonomiškai efektyvią ir palankią aplinką: transporto sistemą, naudojančią alternatyvius degalus, sumažinti transporto neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrinti vienodas sąlygas įvairių transporto rūšių patogiam ir saugiam keleivių vežimui.
1. Kaip keitėsi LR susisiekimo tinklas per pastaruosius 20 metų?
2. Kur ir kodėl formuojasi probleminiai arealai, susisiekimo kokybės ir
3. saugumo požiūriu?
4. Kaip galima sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai?
Galiojančiame LRBP buvo numatyta realizuoti strateginį Lietuvos kaip tranzito šalies tikslą. Lietuvos transporto infrastruktūros automobilių kelių tinklo plėtra buvo suplanuota 18 miestų aplinkkelių, kurių realizuota tik 30 proc. TEN-T automobilinių kelių tinklas per Lietuvą suformuotas, tik ne visi jo ruožai atitinka tarptautinius standartus Principinė Lietuvos oro transporto plėtros kryptis – modernizuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, pritaikant juos Šengeno erdvės reikalavimams. Bendrajame plane buvo numata: padidinti geležinkelio tinklo tinkamumą ir rišlumą, modernizuoti IX B koridoriaus trasą. Naujų geležinkelio jungčių nebuvo nutiesta, išskyrus. europinės vėžės geležinkelio Rail Baltica. Principinė jūrų transporto vystymo kryptis - plėtoti ir modernizuoti Klaipėdos jūrų uostą. Didžiausią vaidmenį tarptautiniuose vežimuose (80 proc.) atlieka kelių transportas. Nepakankamas yra Lietuvos pasiekiamumas oro transportu.32 % valstybinių kelių kokybė yra nepatenkinama, mažas geležinkelių efektyvumo lygis – 8 % ir neišvystytas vidaus vandenų transportas.
1. Susisiekimas tai šalies sistema, kuri apjungia išteklius, vertybes, urbanizuotas teritorijas, inžinerinę infrastruktūrą, socialines ir ekonomines struktūras susieja tarpusavyje, atlieka jungiamosios grandies vaidmenį.
2. Tarptautinis kelių tinklas užtikrina jungtis tarp svarbiausių miestų Lietuvoje. Esamo kelių tinklo pakanka aptarnauti tarptautiniams tranzitiniam srautams, tik būtina išlaikyti kelių kokybę, užtikrinant jų priežiūrą.
3. Lietuva pagal eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičių, tenkantį milijonui gyventojų, yra ES sąrašo dvidešimt pirmoje vietoje iš 28 ES valstybių – 2016 metais milijonui šalies gyventojų teko 67 žuvusieji (ES vidurkis 51,5).
4. Analizė parodė, kad didžiausią įtaką keleivių ir krovinių vežimui turi labiausiai išvystyta susisiekimo rūšis automobilių transportas. Ribotas geležinkelių tinklo išvystymas Lietuvoje daro nedidelę įtaką jo panaudojimui susisiekimui, ypač keleivių vežimui, vienas keleivis
5. Oro uostų išdėstymas Lietuvos respublikos teritorijoje daro įtaką konkretiems regionams ir savivaldybėms, kuriose jie išsidėstę. Lietuvos oro uostai pagal atliekamų skrydžių kryptis ir ir apimtis, yra integruoti į pasaulinį susisiekimo tinklą, pasiekiamumas nėra patenkinamas, nes stinga tiesioginių skrydžių net į kai kurias ES šalių sostines.
PROBLEMINĖ HIPOTEZĖ (PRIELAIDA):
Lietuvai tapus ES nare didelis dėmesys aplinkai, finansinė paskata ir su tuo susijusi aplinkos tausojimo infrastruktūros plėtra lėmė ryškų aplinkos kokybę apibūdinančių rodiklių gerėjimą. Tačiau vystant infrastruktūros plėtrą, didėjant energetinių ir gamtinių išteklių naudojimui, būtina siekti darnaus vystymosi, kuris užtikrintų gerą gamtos išteklių (vandens, oro, žemės gelmių) kokybę, sveiką aplinką žmonėms, darnų energijos išteklių naudojimą. Aplinkos kokybė turi būti stebima, kontroliuojama ir vertinama laikantis ES reikalavimų, turi būti teikiama informacija apie aplinkos būklę bei jai daromą poveikį. Tuo tikslu siekiama stiprinti aplinkos kokybės, teritorijų planavimo ir urbanistinės plėtros valdymo, monitoringo, vertinimo ir kontrolės sistemą.
1. Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką klimato kaitai Lietuvoje?
2. Kur Lietuvoje labiausiai teršiami paviršiniai vandens telkiniai?
3. Kaip kinta oro kokybė Lietuvoje?
Galiojančiame LRBP aplinkos kokybės temai nėra skirtos temos su jai numatytais konkrečiais tikslais. Tarp aplinkos kokybės apsaugos tikslų bei uždavinių kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai palaikyti buvo numatyti tokie prioritetai kaip veiksmingos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, energetikos ir žemės ūkio ekologizavimas, transporto priemonių keliamos taršos mažinimas. Šie prioritetai pasiekiami infrastruktūros ir kitoms sritims iškeltų tikslų įgyvendinimu. Pagal Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją siekiama užtikrinti, kad Lietuvos aplinka būtų sveika, švari ir saugi, darniai tenkinanti visuomenės, aplinkosaugos ir ekonomikos poreikius, kas turėtų atsispindėti ir rengiamame LRBP.
Lietuva neviršija tarptautiniuose ir ES teisės aktuose jai nustatyto į aplinkos orą išmetamų teršalų (sieros dioksido, nemetaninių lakiųjų organinių junginių, amoniako, azoto oksidų) kiekio. 2015 metais, palyginti su 2005 metais, į aplinkos orą išmesta mažiau sieros dioksido, nemetaninių lakiųjų organinių junginių ir azoto oksidų, amoniako kiekis išliko beveik nepakitęs.
Pagal 2016-2021 m. periodo Upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planų duomenis 51 proc. upių ir 40 % ežerų vandens telkinių neatitinka geros būklės reikalavimų, pagal ankstesnio periodo (2010-2015 m.) duomenis 59 % upių ir 32 proc. ežerų vandens telkinių neatitiko geros būklės reikalavimų. Iki normatyvų 2016 m. išvalyta 74,96 % visų buitinių gamybinių ir komunalinių nuotekų. Nepakankamai išvalytų nuotekų dalis sudarė 24,94 proc. (daugiausia miesto nuotekos), nevalytų – 0,1%.
1. Didžiausią neigiamą poveikį paviršinio vandens kokybei daro pasklidoji tarša iš žemės ūkio. Neigiamą poveikį paviršinio vandens kokybei daro ir sutelktosios taršos žindiniai – t. y. iki reikalaujamų normų išvalytų buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų išleidimas į paviršinius vandenis iš valymo įrenginių.
2. Kelių transportas yra pagrindinis NOx teršalų šaltinis. Transporto sektoriuje 70 % taršos sudaro sunkiasvorio transporto išmetami teršalai.
3. Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10, KD2,5), NO2 , SO2, CO, LOJ didžiuosiuose Lietuvos miestuose lygis, viršijantis teršalų paros ribines vertes, fiksuojamas dažniausiai šaltuoju metų laiku dėl namų ūkių (būstų) šildymo įrenginių taršos, taip pat dėl didelių transporto srautų prie intensyvaus eismo gatvių.
4. Didžiausias išmetamas ŠESD kiekis Lietuvoje, kur yra didelės išmetamų teršalų sumažinimo galimybės, yra transporto ir žemės ūkio sektoriai. Klimato kaitos procesų švelninimui labai svarbus miško ir dirvožemių tausojimas ir saugojimas, kaip priemonės, akumuliuojančios ŠESD.
PROBLEMINĖ HIPOTEZĖ (PRIELAIDA):
Lietuvoje sukurta pasaulio standartus atitinkanti saugomų teritorijų sistema, apimanti gamtos ir kultūros paveldo apsaugą. Mūsų šalyje gali būti nuo 20 iki 60 % šalies ploto saugomų teritorijų.
Kodėl numatyta kurti naujas saugomas teritorijas?
Galiojantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (toliau – LRBP) numatė ypač saugomų teritorijų tinklo optimizavimo bei papildymo kryptis, iš kurių viena yra naujų saugomų teritorijų įsteigimas – Suvalkijos nacionalinio bei Daugų regioninio parko. Taip pat siūloma atlikti Avilių – Čičirio, Alaušo, Germanto bei Plinkšių regioninių parkų organizavimo galimybių analizę, ES direktyvų pagrindu optimizuoti botaninių bei zoologinių draustinių tinklą, sukurti istorinių nacionalinių bei istorinių regioninių parkų tinklą, išnagrinėti galimą istorinio nacionalinio parko statuso taikymą dabartiniams Varnių ir Anykščių regioniniams parkams.
Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytas siektinas sausumos saugomų teritorijų plotas yra 17 %, jūrinių teritorijų – 10 %. Šiuo metu šie rodikliai yra viršyti: sausumos saugomų teritorijų plotas yra 17,6 %, jūrinių teritorijų – 18,3 % (įsteigus „Natura 2000“ teritorijas). Vadovaujantis galiojančio LRBP sprendiniais, numatyta kurti naujas saugomas teritorijas, sausumos saugomų teritorijų plotas padidėtų 2,7 %.
Vykstant tyrimams, atrandama naujų vertybių. Stebint vertingų kraštovaizdžio kompleksų, tarp jų rekreacinių išteklių nykimą, siekiama teritorijoms suteikti apsaugos statusą, sudarant galimybes jų išsaugojimui. Tačiau naujų saugomų teritorijų steigimui pasipriešino vietos gyventojai ir/ar žemės savininkai.
Gamtiniai ištekliai - miškai, žemės ūkio naudmenos, rekreaciniai, žemės gelmių ištekliai bei kraštovaizdis, jų naudojimas
PROBLEMINĖ HIPOTEZĖ (PRIELAIDA)
Didėjant vartojimui, augant gamybai ir paslaugoms, gamtos išteklių naudojimo poreikis didėja, ištekliai senka arba blogėja jų kokybė, todėl aktualus tampa siekis Valstybės mastu peržiūrėti šių išteklių naudojimo ir apsaugos mechanizmus (principus).
1. Koks yra miško išteklių kiekis? Kaip naudojami miško ištekliai?
2. Kaip ir kiek intensyviai naudojamos žemės ūkio naudmenos?
3. Kaip naudojami turimi rekreaciniai ištekliai?
4. Kodėl ir kur blogėja Lietuvos kraštovaizdžio ir geoekologinių sistemų būklė?
5. Kokių ir kiek žemės gelmių išteklių yra Lietuvos teritorijoje?
6. Koks yra žemės gelmių išteklių poreikis?
Bendrasis planas numatė gamtinių struktūrų strategines kryptis, bendrųjų strateginių teritorijos raidos tikslų sistemą, nustatė plėtros prioritetus. Gamtinių struktūrų strateginė kryptis - aplinkos kokybės užtikrinimas optimizuojant gamtonaudą, plėtojant aplinkosaugą bei išsaugant ir didinant kraštovaizdžio savitumą. Siekiami tikslai - užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir racionalų žemės naudojimą, išlaikyti turintį tradicijas žemės ir miškų ūkį, jį teritoriškai diferencijuoti, panaudojant poilsio organizavimo kaime potencialą, ekologinės žemdirbystė, rekreacijos (ir turizmo) teritorinė plėtra. Numatoma, kad apželdinus mišku nederlingas žemes, miškingumas turėtų padidėti iki 37–38 procentų.
Nustatytos kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo kryptys: išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai.
Informacija ruošiama
PROBLEMINĖ HIPOTEZĖ (PRIELAIDA)
Kultūros paveldas - tai neatskiriama šalies ir jos piliečių tapatumo dalis, vienas svarbiausių valstybės nacionalinio saugumo garantų, jis turi didžiulę kultūrinę, ekonominę ir mokslinę vertę bei naudą aplinkai. Jo ištekliai - tai ilgalaikis turtas, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms, nors dalis paveldėtų kultūros paveldo išteklių nyksta.
1. Kokie turimi kultūros paveldo ištekliai (kiek, kokio lygmens, kokio pobūdžio kultūros vertybių yra Lietuvoje)?
2. Kokia kultūros paveldo išteklių sklaida Lietuvos teritorijoje pagal kultūros vertybių kiekį ir jų pobūdį?
3. Kokia kultūros paveldo apsauga (kultūros vertybių ir jų fizinės būklės dinamika, teisiniai ir socialiniai apsaugos aspektai, tvarkybos darbų apimtys ir jų finansavimas)?
LR teritorijos bendrajame plane konstatuota:
1. Nesutvarkytas Kultūros vertybių registras - šiuo metu registre tik daugiau nei pusei vertybių atnaujinti duomenys.
2. Kultūros paveldo ištekliai sparčiai nyksta - praradimo procesas tęsiasi.
3. Saugant krašto savitumą ir kultūrinį identitetą neužtenka saugoti pavienius reprezentantus, didesnis dėmesys turi būti skirtas etnokultūrinio kraštovaizdžio vietovių ir teritorijų apsaugai - problema aktuali ir šiandien.
4. Siektina nukrauti valstybės biudžetą, į kultūros paveldo apsaugą teisiškai ir finansiškai įtraukiant jo savininkus, savivaldybes - ir šiandien biudžetinės lėšos yra pagrindinis paveldo finansavimo šaltinis.
5. Kultūros paveldo išsaugojimo rėmimą derinti su kultūrinio turizmo plėtote - šios nuostatos laikomasi skirstant lėšas pagal europines programas.
1. Tarptautiniuose LR ratifikuotuose kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiuose dokumentuose akcentuota būtinybė išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms.
2. 4 kultūros paveldo objektai įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą - tai nacionalinis kultūros paveldo išteklius. reikšmingiausias valstybei reprezentaciniu bei ekonominiu aspektu, ženkliai įtakojantis tarptautinio turizmo plėtrą.
3. Apie pusė kultūros vertybių pagal lygmenį ir statusą priskirtini nacionaliniam lygmeniui.
4. Registruotų kultūros vertybių skaičius Nepriklausomybės metais padaugėjo 2,5 karto, išregistruota virš 1000 objektų.
5. Lietuvoje dominuoja architektūrinis, memorialinis, archeologinis paveldas. Teritoriniu požiūriu labai svarbus kulltūrinio kraštovaizdžio, urbanistinis ir etnokultūrinis bei archeologinis piliakalnių paveldas.
6. Medinis architektūrinis paveldas - tai savitas ir ypatingas reiškinys ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūrinėje erdvėje;
7. Kultūros vertybės Lietuvos teritorijoje pasklidę gana tolygiai, didesnės sankaupos prie didžiųjų miestų.
8. Sparčiai nyksta dvarų sodybų ir etnografinis paveldas.
9. Kadangi kultūros vertybių tvarkyba atsilieka nuo jų nykimo greičio, būtina revizuoti esamą kultūros paveldo apsaugos sistemą, jos finansavimą.
10. Siektina nukrauti valstybės biudžetą, į kultūros paveldo apsaugą teisiškai ir finansiškai įtraukiant jo savininkus, savivaldybes.